Category Archives: Vienu kąsniu

Baskų virtuvės meistro šedevrai

MugaritzNeseniai paskelbtame „S. Pellegrino“ geriausių restoranų penkiasdešimtuke ispanų restoranas „Mugaritz“ antrus metus iš eilės išlaikė lig šiol aukščiausią iškovotą ketvirtąją poziciją. „Mugaritz“ restoranas taip pat yra iškovojęs dvi įtakingojo restoranų gido „Michelin“ žvaigždutes. Mokslinių pasiekimų ir gastronominių naujovių lėkštėse ieškantys gurmanai stebisi, jog konservatyvesnis už kitus restoranus „Mugaritz“ gastronomijos pasaulyje yra iškovojęs tokias aukštas pozicijas. Tačiau ar tikrai vyriausias „Mugaritz“ virtuvės virėjas Andoni Luis Aduriz nesidomi moksliniais atradimais ir naujausiomis technologijomis?

Jauno ir žymaus ispanų virėjo, baskų virtuvės atstovo Andoni Luis Aduriz patiekalai yra mažiau spalvingi nei daugelio šiuolaikinių Ispanijos virėjų, ir, neva, jam mažiau įtakos daro naujosios technologijos bei molekulinė virtuvė. Taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų Aduriz yra be galo kruopštus žmogus, nevengiantis mokslu paaiškinamų maisto gaminimo būdų – kad išmoktų idealiai išvirti kiaušinį, jis praleido dvejus metus studijuodamas chemines reakcijas. „Visuomet skatinu savo komandą tyrinėti kiekvieno naudojamo maisto produkto kilmę – visa, ką liečiame ir kepame“, – ne kartą žiniasklaidos atstovams yra teigęs Aduriz.

Andoni Luis Aduriz kulinarinės kūrybos esmė – iš visų patiekalo sudedamųjų dalių išgauti geriausią skonį ir aromatą. Lėkštėse sukuriami originalūs, gamta alsuojantys kūriniai – žieminės portulakos žiedai, keptos gilių odos ar burnočio grūdai, šiltos salotų širdys, mirkytos vanilės sūryme, avies pieno varškė, pagardinta šieno ir paskrudinto paparčio kvapais, vynmedžio šakų žarijose kepta jautiena… Patiekalai itin subtilūs, žemiški, nutolę nuo tradicinio nuobodoko restoraninio maisto ir, nors nekrečiantys pokštų ragautojams taip, kaip „El Bulli“ restorane, kuomet valgydamas apelsinų drebučius susivoki, jog burnoje jauti burokėlių skonį, „Mugaritz“ patiekalai yra savaip stebinantys. Netikėti, o dažnai ir negirdėti natūralių ingredientų, kurių niekad nesugalvotum imti ir paragauti, deriniai priverčia stebėtis Andoni Luis Aduriz virtuoziškumu.

Šis restoranas įsikūręs San Sebastiano (Donostia) kalvose, tradiciniame baskų ūkininko gyvenamajame name, iš visų pusių jį supa nuostabus kaimo vietovės peizažas. Beje, visos patiekaluose esančios prieskoninės žolelės bei daržovės atkeliauja iš nuosavo Andoni Luis Aduriz daržo, esančio šalia restorano.

Adresas: Aldura Aldea, 20. Caserío Otzazulueta. (Rentería) 13 km nuo Donostia-San Sebastián.

Būtina paragauti: skrudinto žąsų kepenėlių pašteto foie-gras eskalopo su šviežia sojų pupelių grietine, pagardinta rozmarinu; šalto džiovintų vaisių suflė su šertvainių ir saldymedžių smiltelėmis.

Darbo laikas: nuo Naujųjų metų iki Velykų restoranas veikia tik pietų metu, nuo antradienio iki ketvirtadienio. Kitų metų laiku nedirba sekmadienių vakarais, o nuo balandžio 5 iki 13 d. ir nuo gruodžio 19 iki sausio 14 d. pirmadieniais ir antradieniais duris lankytojams atidaro antroje dienos pusėje.

Parašykite komentarą

Filed under Vienu kąsniu

Kaip „išgydyti“ kamščio ydą?

wine_cork_ensemble

Kelionės metu įsigijote butelį ypatingo vyno, tačiau grįžus namo paaiškėjo, jog jame atsiskleidžia nemalonūs kamščio aromatai? Neverta panikuoti – profesorius Andrew Waterhouse turi praktišką patarimą.

Kalifornijos universiteto enologijos mokslų profesorius Andrew Waterhouse neseniai paskelbė, jog vyną, užkimštą tradiciniais ąžuolo kamščiais ir pagedusį dėl šių kamščių pelėsio ydos, galima „išgydyti“ namų sąlygomis vos per keletą minučių. Tereikia turėti didelį dubenį ir plastikinę plėvelę.

Žymus profesorius, vyno cheminės sandaros tyrinėtojas teigia, jog panaikinti kamščio problemą galima supylus vyną į dubenį, tuomet apvyniojus jį plastikine plėvele ir stipriai sukračius. Pasak Andrew Waterhouse, tokiu būdu molekulės, kurios sukelia kamščio ydos aromatą (2,4,6-trichloroanizoliai) atsiskiria nuo vyno ir prikimba prie polietileninės plėvelės dalies. Belieka vyną supilti į butelį ir mėgautis!

Parašykite komentarą

Filed under Vienu kąsniu

Keisčiausi maisto festivaliai

Aplankėte visus žinomiausius gastronomijos festivalius ir nebeturite minčių, ką naujo pamatyti ir paragauti šiemet? Kuo puikiausiai tinka netradiciniai maisto festivaliai, kurių visame pasaulyje vyksta tiek, jog būtų galima išsiruošti į metų ilgumo kelionę. Tačiau nuo ko pradėti?

Gilroy česnako festivalis, Kalifornija, JAV
ČesnakėliaiČesnako tėvynė – vakarų Azija, tačiau česnako sostine vadinamas Kalifornijoje esantis Gilroy miestas, kurio apylinkėse užauginama ypač daug česnakų. Mieste kasmet vyksta Gilroy česnako festivalis, kurio metu nė vienas patiekalas neapsieina be česnako. Itin kvapi šventė kasmet sutraukia virš 100 tūkst. lankytojų, kurie suvartoja daugiau kaip dvi su puse tonos česnako.

Šventės lankytojai gali skanauti ne tik tradicinių patiekalų iš šio stipraus skonio augalo, bet ir smaližiauti česnakų ledais, atsigaivinti česnakiniu gazuotu gėrimu ir sučiulpti pikantišką česnakų ledinuką ant pagaliuko.

Sūrio ridenimo festivalis, Gloucesteršyras, Didžioji Britanija
Kiekvieną gegužę nuo Gloucesteršyro mieste esančios nepaprastai stačios Kubiliaus Kalvos strimgalviais pasileidžia minia entuziastų, norinčių būti pirmi sugriebę pakalne riedantį Gloucesteršyro sūrį. Niekas tiksliai nežino, nuo kada šioje vietoje šimtai žmonių (rizikuojantys savo gyvybėmis ir galūnėmis) sumanė ridentis paskui sūrį. Rašytiniai šaltiniai siekia XIX a. pradžią. Beje, kasmet atsiranda nukentėjusių, todėl jau kurį laiką varžybose negali dalyvauti vaikai. Moterys ir vyrai nuo kalvos riedantį sūrį persekioja atskirai.

La Tomatina – Valencija, Ispanija
TomatinaLa Tomatina maisto ir kovų meno festivalis ramiame Buñol mieste nuvilnija paskutinį rugpjūčio trečiadienį. Festivalio metu nuožmiai sutraiškoma virš 100 tonų niekuo nenusikaltusių stipriai pernokusių pomidorų. Į nedidelį miestelį, kuriame yra vos 10 tūkst. gyventojų, susirenka 4 kartus daugiau „kovotojų“ iš viso pasaulio, norinčių įrodyti savo pranašumą brutaliame gatvėse vykstančiame mūšyje.

Savaitės ilgumo festivalio metu iki pomidorų mūšio vyksta muzikiniai koncertai, paradai ir šokiai po atviru dangumi, kuriame sproginėja fejerverkų salvės. Naktį prieš mūšį festivalio dalyviai rungiasi tradicinio Valencijos valgio – paeljos – ruošimo varžybose.

Džiaugsmas festivalio dalyviams – galvos skausmas miesto gyventojams. Ruošdamiesi purvinai netvarkai Buñol miestelio parduotuvių savininkai ant vitrinų išskleidžia didžiules plastikines dangas, kad apsisaugotų nuo “kruvinų“ skerdynių.

Kasmetinė “Fantastiškos ilties“ barškuolės medžioklė, Okla, JAV
Jau pusę šimtmečio balandžio mėn. Waurika mieste rengiama barškuolių gyvačių medžioklė. Jos metu didžiausią barškuolę sugavęs dalyvis laimi 150 JAV dolerių. Jei barškuolių gyvačių gaudymas Jums atrodo per drąsus laisvalaikio užsiėmimas, į šventę galite atvykti paragauti ant žarijų keptos barškuolės mėsos ar vietiniams supirkėjams maisto gamybai parduoti savo užaugintą barškuolę. Galiausiai, galite įsigyti šviežios gyvačių mėsos ir, saugodamiesi dar nesugautų barškuolių, išvykti pasigaminti delikatesų namuose.

Nuorodos

Gilroy česnako festivalis

La Tomatina 

Gloucesteršyro sūrio ridenimo festivalis 

“Fantastiškos ilties“ barškuolės medžioklė 

Parašykite komentarą

Filed under Laisvalaikis, Vienu kąsniu

Idomūs faktai apie alų

SakeSakė – degtinė, vynas ar alus?
Japonijoje paplitęs alkoholinis ryžių gėrimas sakė taip pat yra alus. Jis klaidingai vadinamas vynu. Vynas gaminamas iš fermentuotų sulčių. Gaminant sakę iš ryžių sultys nespaudžiamos. Ryžiai yra apkrečiami specialiu pelėsiu, tuomet užpilami karštu vandeniu ir pradedama fermentacija. Panašiai gaminamas ir alus.

Kodėl Belgijoje tiek daug alaus stilių?
Pasakojama, kad kai XV a. ispanai užėmė Nyderlandus, jie okupuotų kraštų gyventojams uždraudė gaminti vyną bei aromatines degtines. Todėl belgai pradėjo daryti įvairiausių skonių alų su polinkiu į stiprumą. Belgams tokio alaus reikėjo pakeisti uždraustus gėrimus. Jis ne tik pakeitė vyną bei degtinę, bet ir tapo išskirtiniu Belgiją garsinančiu gėrimu.

Kaip vadinamas alus?
Romėnai alų vadino cerevisia. Ceres romėnų mitologijoje buvo derlingumo deivė, o žodis vis – stiprybė. Iki šių dienų panašiai alų vadina Iberijos pusiasalio tautos – ispanai (cerveza) bei portugalai (cerveja). Anglų kalbos žodis beer, vokiečių bier, prancūzų bière, italų birra taip pat yra kilęs iš lotyniško žodžio – bibere (gerti). Manoma, kad lietuviškas ir latviškas žodis alus, anglų ale, švedų öl, danų ir norvegų øl, suomių olut ir estų õlu yra kilęs iš indoeuropiečių prokalbės žodžio šaknies alu.

Parašykite komentarą

Filed under Gėrimai, Vienu kąsniu

Šokoladinės šventės

Kur smaližiausite šiemet?

Svarbiausia šokolado šventė Italijoje: Perudžos festivalis „Eurochocolate“
EurochocolateKasmet spalį vykstantis Perudžos festivalis „Eurochocolate“ sutraukia begalę lankytojų iš visų pasaulio kampų. Nuo 1993 m. rengiama šventė – vienas svarbiausių šokolado festivalių Europoje, aprėpiantis ne tik maisto gaminimą, bet ir teatro, muzikinius pasirodymus, meno kūrinių parodas šia saldžia tema.

Įsimintiniausia šventės dalis – šokolado skulptūrų kolekcija po atviru dangumi. Vietiniai gyventojai juokauja, kad jei ruduo pasitaiko šiltas, visame mieste galima pajusti šokoladu kvepiantį orą. Festivalis „Eurochocolate“ kasmet turi skirtingą temą, pavyzdžiui, „Šokolado miestas“, „Šokoladinė revoliucija“, „Šokoladmetis“ ir pan.

Perudža – didžiausias Umbrijos regiono miestas – buvo vienintelė festivalio „Eurochocolate“ svetainė iki 2000 m., kai šventė išplito ir į kitus Italijos miestus – Turiną, Romą, tad šis festivalis pretenduoja į didžiausios šventės šokolado tema titulą ir yra kiekvieno save gerbiančio smaližiaus atostogų tikslas.

Šokoladinė vyno fabriko „Stone Hill“ degustacija
Šokolado šventės gali būti labai skirtingos. Tarkim, trečią vasario savaitgalį JAV, Misūryje, įsikūrusi vyno darykla „Stone Hill“ smaližius kasmet kviečia į ypatingą gurmanišką kelionę – „Šokolado ir vyno taką“ (Chocolate Wine Trail). Jos metu septyniose vietinėse vyninėse ragaujama vyno, tinkančio tik su šokoladiniais gardumynais. Be visiems matytų šokoladinių tortų ir kitų skanumynų, čia vaišinama ir netikėtais deriniais – ant vyno taurės užteptu šokoladiniu kremu ir pan.

Šokoladas – Kentukio pasididžiavimas
ŠokoladasJAV kasmet vyksta ir vienas seniausių šokolado festivalių – „Pride of Kentucky“. Šventės ištakos – XVII a., kai Masono grafystėje, Kentukio teritorijoje, duris atvėrė debatų namai, sutraukdavę aplinkinius gyventojus drauge paminėti įvairių švenčių.

Šioje šventėje aktyviai dalyvauja ir patys lankytojai – vyksta įvairos procesijos, saldainių valgymo varžybos, dainos, šokiai, paradai, išvykos bei žaidimai mažiesiems svečiams. Per balandį vykstantį festivalį duris atveria 26 laikinos parduotuvės, devyni muziejai, o savo gardėsių siūlo įsigyti daugybė gatvės pardavėjų.

Šokolado savaitė Jungtinėje Karalystėje
Šokolado savaitė (Chocolate Week) – tai didžiausias renginys šokolado tema Didžiojoje Britanijoje, kasmet vykstantis spalį. Ši šventė trunka septynias saldžias dienas – lankytojai mėgaujasi šokoladiniais fontanais, skulptūromis, pasakojimais apie šio skanėsto kilmę, iš ko jis gaminamas ir kaip juo reikia mėgautis.

Šventė neturi aiškios vietos, daugiausia ji vyksta įvairiose Londono saldumynų parduotuvėse. Šiemet per šokolado savaitę įvyko 622 renginiai. Kitas šventės išskirtinumas – Šokolado akademijos apdovanojimai, kuriems vadovauja Michel’is Roux – žymusis prancūzų virtuvės vyriausiasis virėjas ir konditeris, kartu su broliu Albert’u atidaręs žymųjį Londono restoraną „Le Gavroche“. Laimėtojai apdovanojami aukso, sidabro ir bronzos medaliais.

Nuorodos

Eurochocolate festival

Chocolate wine trail

Pride of Kentucky

UK Chocolate week

Parašykite komentarą

Filed under Laisvalaikis, Maistas, Vienu kąsniu