Galerija “Karkasono kraštas – Langedoko vyno oazė“

Kelionės įspūdžiai.

Nuotrauka “k-carcassonne_1600x1200“ saugoma autoriaus teisių.

Karkasono kraštas – Langedoko vyno oazė

Dar prieš dešimtmetį Langedoko-Rusijono vyno regionas nebuvo gerai žinomas pasaulyje, o dabar jis vadinamas „naujuoju Provansu“. Vietiniams gyventojams vyno produkcija -pagrindinis užsiėmimas, o pati vyno kokybė per kelis dešimtmečius, naudojant ypatingas vietines sąlygas ir naujausias technologijas, pastebimai išaugo. Tuo šį pavasarį galėjo įsitikinti ir Baltijos šalių atstovai, organizacijos CIVL (Conseil Interprofessionnel des Vins du Languedoc) pakviesti apsilankyti į Odo departamente esantį Karkasono kraštą, garsėjantį puikiu raudonuoju AOC kategorijos vynu.

Karkasono kraštas – tai saulėtas, sausas ir vėjuotas regionas, kurio, atrodo, nepaveikė laikas, o metus čia sustota skaičiuoti XVI amžiuje. Mažyčių kalnuotų viduramžių miestelių siauromis gatvelėmis nepravažiuoja automobiliai, tačiau pajusti šimtmečius nepakitusią architektūros skleidžiamą dvasią vis vien įmanoma tik vaikštant pėsčiomis. Čia susipynę Antikos elementai su karalių valdomo Paryžiaus prabanga ir įprastu viduramžių kaimelių kuklumu. Štai viešbutyje „Hôtel d’Albert“, esančiame šiaurinėje Karkasono krašto dalyje, jaukiame Kon Minervua miestelyje, išorinės pastato sienos ramios ir paprastos, o uždarame viešbučio kiemelyje slepiasi dekoratyvinis šulinys, koridoriai papuošti kolonomis, o sienos – skulptūromis. Daugelyje šioje vietovėje esančių viešbučių vietoj televizoriaus išvysime didžiulį židinį, vietoj užuolaidų – masyvias langines (todėl naktimis bus akinamai tamsu ir į sapnus nejučiom brausis viduramžių pasakojimų nuotrupos apie vaiduoklius), o masyviose, sandariai neužsidarančiose duryse -autentiškus senovinius užraktus.

Tad iš esmės kalnuota Karkasono krašto teritorija – dar turistų nepaliesti plotai, kur parduotuvės dirba kelias valandas per dieną, o didieji prekybos centrai, kaip ir Viduržemio jūra, stūkso atokiau. Todėl keliaujantiems verta mokėti bent kelis prancūziškus žodžius, kitaip besišypsantys ir besisveikinantys nedidelių miestelių gyventojai jūsų nesupras.

Šioje teritorijoje kiek triukšmingesnis tik Karkasono miestelis, link kurio artėjant pasitinka kelio ženklai su užrašu: „Sveiki atvykę į viduramžių miestą!“ Jame ant nedidelės kalvos stūkso įspūdingo dydžio pilies ansamblis „Cité de Carcassonne“, apjuostas kelių lygių gynybinėmis sienomis, tarp kurių įsikūręs ir nedidelis stebėtinai gerai išsilaikęs miestelis su siauromis gatvelėmis, daugybe parduotuvėlių, užeigų, lauko kavinių ir restoranų, kuriuose vakarais vyksta Langedoko vyno degustacijos.Viename iš čia esančių restoranų „Château du Donjon“ vykusiame „Wine Master Class“ 2001 m. derliaus vyno ragavimo vakarėlyje sutiktas someljė Olivier Bompas iki šiol prisimena pirmą savo ragautą vyną – tai buvo Château du Languedoc red Domaine de la Coste Cuvee Selectionnée 1988. Pašnekovas teigia, kad someljė tapo iš dalies dėl to, kad galėtų daugiau sužinoti apie Langedoko kraštą. „Mano šeimoje niekas neužsiiminėjo vynininkyste, jokia jos forma. Tad vynas man tapo būdu susipažinti su tam tikrų Prancūzijos regionų istorija, geografija. Vynas man padėjo pažinti savo gimtąją šalį. Vynas – tai viso gyvenimo mokymasis: net ir ilgamečiam vyno ekspertui neužtektų laiko viso pasaulio vyno kultūrai bei tradicijoms pažinti. Vynas – tai neišsemiamos studijos“, – karštai dėsto O. Bompas. Beje, paklaustas, kas jam yra geras skonis, pašnekovas nugrimzta į filosofinius apmąstymus. „Geras skonis – tai ne bendra ypatybė, tinkanti kiekvienam iš mūsų, o labai savitas supratimas. Geras skonis – tai visų pirma tie pomėgiai, kuriuos mėgsti tik tu pats. Man asmeniškai geras skonis – tai geras vynas ir geras maistas (juokiasi – aut. past.), bet kas yra geras vynas ir maistas? Prancūzijos pietuose visai kitaip vertinama kulinarija ir vynas nei, tarkim, Prancūzijos šiaurėje. Todėl manau, kad geras skonis – tai kiekvieno asmeninis potyris, kuris jau susiformavo ar dar tik formuojasi, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir asmeninę patirtį. Tad geras skonis – labai įmantri ir sunkiai nusakoma sąvoka“, – šypsosi someljė.

Vynas kaip gyvenimo būdas
Kaip ir O. Bompas, taip ir daugeliui Karkasono krašto gyventojų vynas ir kulinarija yra ne tik gero skonio simboliai, bet ir gyvenimo būdas. Vynuogių augintojų čia labai daug – kiekvienas vienkiemis, dvaras ar nedidelis ūkis turi savo vynuogynus. Keliaujant po apylinkes matyti tik kalnuoti vynuogynų plotai (per visą kelionės laiką Baltijos šalių delegacija pastebėjo tik vieną pomidorų lysvę). Vyno gamintojai labai smulkūs, todėl kiekvienas, turintis daugiau nei 5 ha vynuogynų, giriasi savo didžiuliu ūkiu. Dėl savo mažumo vyndariai buriasi į kooperatyvus ir taip patenka į didesnes rinkas. Tarp pačių vyndarių konkurencijos nesijaučia – po įprastų bendrų pietų pasibaigus rytinėms vyno degustacijoms tarpusavyje savo įspūdžiais dalijasi ne tik svečiai, bet ir dalyviai, negailėdami pagiriamojo žodžio savo varžovams.

Savitas žemės tausojimas
Karkasono krašto vyndariai tarpusavyje sutaria ne tik dėl gerų santykių palaikymo, bet ir dėl keleto svarbesnių priežasčių. Skaudžių padarinių šiam rajonui padariusi filokserų epidemija – lig šiol nemėgstama vietinių vyno gamintojų tema. Todėl jie tarpusavyje bendrauja ir tam, kad sužinotų apie plintančias ligas bei suspėtų laiku užkirsti joms kelią. Vienos iš Karkasono krašto vietovių, Limu, vyndarys Jeanas Yves Laporte’as užsiminė ir apie šiose apylinkėse besiplečiančias ekologinių ūkių gretas. Tiesa, jie prižiūrimi kiek kitaip, nei įprasta.

1992 m. vynuogių augintojai ir vyndariai susivienijo ir paskelbė statutą „Protect Planet“. „Tai šių vynininkų ambicingas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti aplinką. Šie įstatai yra tam tikra vyno gaminimo ir gyvenimo būdo filosofija bei požiūris į supančią gamtą“, – teigia pašnekovas.

Pagal „Protect Planet“ nurodymus, vynuogių augintojai ir vyndariai kasdien turi stebėti gyvūniją bei augaliją, supančią vynuogynus. Šis atidus stebėjimas vyndariams jau tapo kasdienybės dalimi. Stebėjimų rezultatus smulkiai analizuoja specialistai. Rezultatų analizė padeda numatyti būsimą ligos atsiradimą vynuogynuose, todėl taip galima sustabdyti jos plitimą nenaudojant chemikalų ar apribojant tik tam tikrą nedidelę teritoriją, kurioje liga išnaikinama cheminiu būdu.

Kita vynuogynų priežiūros dalis – specifinis žemės kultyvavimo būdas, kai kontroliuojamas naudojamų trąšų kiekis (kuo mažiau – tuo geriau), o tarp vynuogynų eilių paliekami didesni tarpai (praminti „koridoriais“ – vietos tarp vynuogynų eilių pakanka ir karietai su arkliu pravažiuoti), kurių dalis apsėjama žole (taip į žemę lengviau įsiskverbia lietaus vanduo, kurio reikia vynuogių krūmams). Vynuogynų pakraščiuose skatinama auginti kitus augalus ir taip palaikyti natūralų gyvūnijos klestėjimą, todėl daugiau gyvūnų kaimynystėje užkerta kelią parazitams, kuriais jie minta. Taip pat prižiūrima, kad visuose laukuose dirvožemis būtų ariamas du kartus per metus – žiemą ir pavasarį. Todėl aplink vynuogynus esanti žemė tampa našesnė, ne tokia „pavargusi“ ir „kvėpuojanti“.

Apribojamas ne tik trąšų, bet ir technikos, kuriai reikia degalų, naudojimas. Vietoj traktorių ir kombainų renkamasi rankinę žemės įdirbimo techniką arba tokią, kurią varytų arkliai.

Tad kokie gi šio ekologinio ūkininkavimo rezultatai? Atsigavusi augalija ir gyvūnija, todėl apylinkėse daugiau žydinčių gėlių (ypač aguonų ir gegužraibių), padidėjusi vabzdžių, ypač bičių bei boružių populiacija, o kartu su ja pagausėjo ir paukščių, pamėgusių lizdus susisukti šalia ar net pačiuose vynuogynuose. „Atsikūrė natūrali ir daug švaresnė, vadinasi, ir ne tokia žmogui kenksminga ekosistema“, – teigia J. Y. Laporte’as, griežtai besilaikantis „Protect Planet“ principų.

Karkasono krašto raudonojo vyno charakteristika
Tai daugybė spalvų, gilus ir gyvybingas vynas. Vyraujantys kvapai – nedidelių uogų (ypač raudonųjų serbentų, aviečių, juodųjų serbentų), šviežių vaisių (braškių) ir džemo su aliuzija į įvairius prieskonius, pipirus, trumus, taip pat švelnius miško kvapus. Skonis stiprus ir sklandus. Gerai subalansuotas rūgštingumas ir puikiai suderintos įvairios vynuogių rūšys.

Labiausiai šios vietos vynas tinka prie tradicinio valgio – įvairios mėsos troškinio su pupelėmis (pranc. cassoulet), taip pat prie vištienos su trumais, kiškių krūtinėlių su šalavijais, ėriuko mentės su rozmarinais ir čiobreliais bei mėsos pjaustinio su laukiniais grybais.

Karkasono kraštas: ką aplankyti ir kur degustuoti?

„Maison des Terroir“ – „Domaine de Cazes“
Čia vyno degustacijos vasaros metu vyksta beveik kasdien, išskyrus sekmadieniais. Tai pat galima apžiūrėti eksperimentinį vyno rūsį, kuriame ieškoma naujų vynuogių veislių derinių, išbandomos ąžuolinės statinės iš įvairių pasaulio vietų ir kt. Terasoje atsiveria platus vaizdas į pagal „Project Planet“ nuostatus prižiūrimus vynuogynus su dideliais „koridoriais“. Taip pat organizuojamos pažintinės kelionės pėsčiomis ar karieta po Malepère’o teritorijos vynuogynus. Degustacijos kaina – iki 10 eurų asmeniui.
Smulkesnės informacijos galima teirautis telefonu 04 68 69 11 56 ir el. paštu domainecazes@wanadoo.fr. Darbo valandos: 9.00-12.00 ir 14.00-18.00

Kon Minervua vienuolynas
Vienuolyno kiemelyje vyksta ne tik vyno degustacijos, bet ir viduramžių muzikos koncertai, spektakliai bei parodos. Taip pat galima apžiūrėti ir patį vienuolyną, kuriame atsispindi visi architektūros periodai nuo antikinių kolonų iki XVIII a. vitražų.
Apsilankymo kaina: iki 4,5 euro asmeniui. Vaikams ir grupėms taikomos nuolaidos.
Smulkesnės informacijos galima teirautis telefonu 04 68 78 09 44 ir el. paštu otsi@caunesminervois.com. 2008 m. renginių tvarkaraštį rasite šiuo adresu: http://www.payscathare.org/1-6500-Animations.php#ici. Darbo valandos: 10.00-19.00

Yra daugybė būdų, kaip galima pažinti Langedoko istorinį regioną. Degustacijų rekomendacijas ir daugelį kitos informacijos apie šį vyno kraštą galite rasti šiuo adresu: http://www.languedoc-wines.com/english/languedoc_degustation.asp.

Tūkstantmečių istorija

Šioje publikacijoje, kalbant apie Langedoką, turėta omenyje istorinė Prancūzijos teritorija, esanti šalies pietuose, pagal gyventojų skaičių panaši į Lietuvą – čia savo pastogę turi daugiau kaip 3,5 mln. gyventojų. Langedokas nėra vienas iš 26 Prancūzijos regionų, o tik pietinė Langedoko-Rusijono dalis. Kuomet kalbama apie Langedoko vyną, turima omenyje vyno gamintojus, gyvenančius teritorijoje prie Viduržemio jūros, iki sienos su Ispanija ir ties Provanso regionu. Šioje srityje vynuogynai užima apie 3 000 kv. km plotą. Apskritai Langedoko-Rusijono regionas pagamina trečdalį metinės prancūziško vyno produkcijos, t. y. daugiau vyno nei per metus pagaminama JAV.

Langedoko vyno istorija prasidėjo prieš 25 šimtmečius – būtent tada čia graikai pasodino pirmuosius vynuogynus. Kartu su kai kuriomis kito Prancūzijos regiono, Provanso, dalimis – tai seniausi vynuogynai Prancūzijos teritorijoje.

Viduramžiais Langedoke gyvenantys vyndariai garsėjo kaip aukštos kokybės vyno gamintojai. Paryžiaus ligoninėse apie XIV a. kai kurie iš Langedoko atkeliavę vynai ligoniams buvo skiriami kaip vaistai, turintys „gydomųjų ypatybių“. Tačiau prasidėjus industriniam amžiui vyno paklausa smarkiai pasikeitė ir Langedoko vyndariai buvo priversti masiškai gaminti pigų raudonąjį vyną (pranc. le gros rouge), tenkinantį nuolat didėjančios darbininkų klasės įgeidžius.

XIX a. pradžioje per Europą (o ypač Prancūziją) skaudžiai nuvilnijus filokserų epidemijai, Langedoko vyno gamintojai patyrė stiprų smūgį, kurio padarinius vietiniai vyndariai iki galo baigė taisyti tik prieš keturiasdešimt metų. Amerikietiški šakniastiebiai, paprastai naudojami filokserų pažeistoms šaknims atkurti, neprigijo kalnuotose Langedoko teritorijose, todėl daugelis geros kokybės vynuogynų buvo pasmerkti žūčiai. Į jų vietas buvo pasodintos maišytos, kenkėjams atsparios vynuogių veislės.

Laikotarpiu tarp Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir Antrojo pabaigos Langedoko vyndariai aprūpindavo prancūzų kareivius pigaus ir paprasto vyno daviniais. Apie 1970-uosius naujoji šio regiono karta pradėjo gilintis į aukštesnės kokybės vyno gamybą. Ilgainiui buvo įdiegta kokybės gerinimo politika, vis daugėjo AOC klasės vyno. Taip pat čia gaminamas iš šiame regione išaugintų vynuogių geras bei nebrangus klasifikacijos „Vin de pays d’Oc“ vynas, o Baltijos šalių delegacijos aplankytoje Karkasono krašto teritorijoje daugiausia pagaminama puikaus, dažnai vaisių kvapų sklidino raudonojo vyno, kuris papildys kiekvieno kulinaro valgių stalą.