Tag Archives: Worldshop

„Sąžininga prekyba“ jau ir Lietuvoje

Lietuvos parduotuvių lentynose jau galima pastebėti produktų su etikete „Fairtrade“. Ką reiškia šis ženklas? Ar verta šias prekes dėti į savo pirkinių krepšelį?

Produktai – tikriems gurmanams?
Fairtrade„Fairtrade“ – tai tarptautinis judėjimas, besirūpinantis gaminių kokybe ir padedantis smulkiesiems ūkininkams jų prekes eksportuoti į kitas šalis. Prekės, kuriomis rūpinasi judėjimas „Fair trade“, – tai ekologiški maisto produktai ir amatininkų rankų darbo kūriniai, gabenami iš trečiojo pasaulio šalių.

Paprastai „Fairtrade“ prekės brangesnės už kitas. Taip yra todėl, kad šis judėjimas tiesiogiai bendradarbiauja su smulkiaisiais prekiautojais ir augintojais, tad jei perkate cukrų, pažymėtą ženklu „Fairtrade“, galite neabejoti, kad cukranendrės jam pagaminti buvo auginamos nedideliuose ūkiuose, besilaikančiuose griežtų judėjimo „Fairtrade“ nustatytų standartų (auginamos ekologiškai). Viena vertus, dideliuose ūkiuose dažniausiai siekiama kiekybės, todėl imamasi prieštaringų priemonių – genetinio modifikavimo, cheminių trąšų ir pan. Kita vertus, trečiojo pasaulio ūkininkai, nesilaikantys „Fairtrade“ standartų, dažnai išnaudoja dirbančius žmones (kurie dėl neišprusimo nieko negali pakeisti ar nežino, kad yra išnaudojami), verčia dirbti vaikus (nuo penkerių metų amžiaus!). Tad judėjimas „Fairtrade“ užtikrina gaminio kokybę ir „sąžiningą“ elgesį su gamintojais. Mainais smulkieji ūkininkai ir meistrai gali pristatyti savo prekes pasaulinei rinkai ir gauti didesnę dalį pelno nei tarpininkaujant nesąžiningiems perpardavinėtojams.

Prekių ženklo „Fairtrade“ standartų laikymąsi prižiūri ir kontroliuoja FLO-CERT – tarptautinė sertifikatų bendrovė, siūlanti savo paslaugas daugiau nei 70 šalių. Tai nepriklausomų inspektorių tinklas, kasmet patikrinantis kiekvieną „Fairtrade“ sertifikatą įgijusią įmonę. Prekių ženklu „Fairtrade“ produkciją žymėti gali tik tos įmonės, kurios yra nepriklausomos (jų sprendimams iš išorės įtakos neturi jokia politinė ar kito pobūdžio organizacija), skaidrios (patikrinimo ir sertifikato išdavimo procesai turi būti aiškūs ir neslepiami), besilaikančios kokybės standartų (ne tik kokybiški gaminiai, bet ir tinkamas bei teisingas įmonės valdymas), lygiateisės (laikomasi rasės ir lyčių lygybės). Tad teoriškai prekių ženklas „Fairtrade“ smulkiesiems ūkininkams ir meistrams garantuoja geresnes sąlygas parduoti savo produkciją, o pirkėjams – galimybę įsigyti tuos produktus, kuriuos gaminant buvo atsižvelgta į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas. Juk gera žinoti, kad įsigijai prekę, kurią gaminant nebuvo išnaudojami vaikai ar pasitelktos pavojingos cheminės medžiagos

Be to, visos „Fairtrade“ prekės turi ISO 65 sertifikatą, numatantį griežtą kiekvieno gamybos proceso etapo kontrolę. Todėl vartotojas, perkantis šias prekes, ne tik palengvina gamintojų dalią, bet ir pats gali džiaugtis kokybiškais produktais. Juk kas ragavo „Fairtrade“ kavos, arbatos ar šokolado, žino, kad tai tikrų gurmanų pasirinkimas.

Pusės amžiaus istorija
Kiek daug Fairtrade!Judėjimo „Fairtrade“ šaknys siekia 1965 m., kai nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ savo parduotuvėse Didžiojoje Britanijoje pagal programą „Helping by Selling“ pradėjo pardavinėti prekes iš trečiojo pasaulio šalių. Už jas „Oxfam“ atsiskaitydavo tiesiogiai gamintojams, o ne tiekėjams.

Tokiam prekiavimo būdui prigijus, atsirado nedidelės parduotuvės – „Worldshop“ (liet. „pasaulio krautuvė“), – priklausančios pelno nesiekiančioms organizacijoms. Jose paprastai dirbdavo savanoriai ir pardavinėdavo skurdžiausių pasaulio šalių prekes, o visas pelnas (arba didžioji dalis) atitekdavo gamintojams. Ankstyvasis judėjimas „Fairtrade“ buvo glaudžiai susijęs su šiomis „pasaulio krautuvėmis“. Beje, pirmoji jų buvo įkurta 1969 m. Olandijoje, o netrukus – ir visose Beniliukso šalyse bei Vokietijoje.

Septintame ir aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose judėjimas „Fairtrade“ naujų produktų dairėsi tose šalyse, kurios dėl politinių priežasčių buvo neįtrauktos į pagrindinius pasaulinės prekybos kanalus. Tūkstančiai savanorių pardavinėdavo kavą iš Angolos ir Nikaragvos ne tik parduotuvėse „Worldshop“, bet ir šalia bažnyčių, savo namuose ar viešose vietose, taip skleisdami žinią: „Leiskite gamintojams iš skurdesnių šalių sąžiningai uždirbti ir patekti į pasaulinę rinką!“ Ne pelno siekiančios organizacijos ir parduotuvės „Worldshop“ per du dešimtmečius iš Europos paplito po visą pasaulį. Kartu su ankstyvuoju judėjimu „Fairtrade“ prasidėjo ir akcijos už sąžiningai mokamą atlyginimą darbininkams bei žemdirbiams, kampanijos prieš vaikų išnaudojimą ir išsivysčiusių valstybių dominavimą trečiojo pasaulio šalyse.

Tačiau kasdien besikeičiančiame pasaulyje susidomėjimas judėjimu „Fairtrade“ atslūgo, nes aktyvių savanorių nepakako žiniai apie skurstančias šalis po pasaulį skleisti. Parduotuvės „Worldshop“ per daug atitrūko nuo sparčiai besivystančios visuomenės ritmo. Net ir labiausiai atsidavusiems klientams tapo per sunku kasdien lankytis keliose parduotuvėse, nes norint įsigyti įvairių maisto produktų, vienos nepakakdavo, mat jose neprekiauta visais kasdien reikalingais daiktais ir visomis maisto prekėmis. Pradėta ieškoti įvairių būdų, kad judėjimas išliktų, o trečiojo pasaulio prekės nebūtų pamirštos.

Išeitis pradėti siūlyti „Fairtrade“ produkciją įprastose parduotuvėse ir prekybos centruose sugalvota 1988 m. – Olandijoje buvo sukurta judėjimo „Fairtrade“ prekių ženklo koncepcija „Max Havelaar“. Sertifikatą prekėms išduodavo nepriklausoma olandų organizacija „Solidaridad“, todėl produktus buvo galima pardavinėti už parduotuvių „Worldshop“ ribų ir „Fairtrade“ prekių pardavimas kaipmat šoktelėjo aukštyn.

„Solidaridad“ ir „Max Havelaar“ prekių žymėjimas Europą ir Šiaurės Ameriką „užkrėtė“ geru pavyzdžiu, tad besibaigiant antrajam tūkstantmečiui įvairios ne pelno siekiančios organizacijos prekių ženklu „Fairtrade“ žymėjo produktus jau ir už Olandijos ribų.

Pasaulinis standartas
Kavos rūšiavimas1997 m. įsikūrė „Fairtrade Labelling Organizations (FLO) International“ – tarptautinė organizacija, vienijanti viso pasaulio „Fairtrade“ ne pelno siekiančias įmones. FLO nustatė prekių ženklo „Fairtrade“ suteikimo standartus, paramos ir patikrinimo būdus. Tačiau svarbiausias FLO laimėjimas – 2002 m. tarptautinio ženklo „Fairtrade“ (International Fairtrade Certification Mark) įvedimas. Šis ženklas dabar naudojamas daugiau nei 70 šalių. Jis nurodo, kad gamintojams iš skurdesnių šalių suteikiamos palankesnės sąlygos, o perkantieji šiuo ženklu pažymėtą produkciją prisideda ne tik prie gamintojų iš trečiojo pasaulio šalių gerovės – šis ženklas taip pat garantuoja, kad tausojama aplinka, skatinamas ekologinis ūkininkavimas, nenaudojamas vaikų darbas, netoleruojama lytinė, rasinė ir religinė diskriminacija.

„Fairtrade“ logotipe pavaizduotas ranką iškėlęs asmuo, simbolizuojantis patenkintą gamintoją, švenčiantį sąžiningą sandėrį, ir vartotoją, besidžiaugiantį ekologišku produktu už „sąžiningą kainą“ ir taip pasaulį darantį geresnį.

Šių prekių etiketėse rasime išsamų aprašymą – gaminio istoriją. Tad, pavyzdžiui, perkant „Fairtrade“ kavą galima susipažinti su šios kavos augintojų gyvenimu, kaip šios kavos auginimas padėjo jiems lengviau gauti geriamojo vandens, išleisti vaikus į mokyklą, pastatyti ligoninę ir pan. Be to, šių prekių kainos nurodytos dideliuose lapuose, kad kiekvienas lengvai pamatytų „sąžiningą“ produkto kainą, rodančią, kuri pirkėjo mokama pinigų dalis atitenka gamintojui, kuri padengia transporto išlaidas ir kiek atitenka parduotuvei išlaikyti.

Žinoma, kaip ir daugelis judėjimų, remiančių verslo plėtrą, „Fairtrade“ neišvengė kritikos ir kai kurių politikų bei konservatyvių ekonomikos specialistų buvo pramintas prieštaringu subsidijavimo būdu. Tačiau ženklu „Fairtrade“ pažymėtų prekių apyvarta kasmet auga 40 proc., o 2006 m. peržengė 2 mlrd. JAV dolerių slenkstį.

„Fairtrade“ Lietuvoje
Lietuvos prekybos centruose jau galima įsigyti ženklu „Fairtrade“ pažymėtos produkcijos: kavos, arbatos, cukraus, ryžių, prieskonių ir kt. Yra ir nedidelių parduotuvių, kuriose galima įsigyti ženklu „Fairtrade“ pažymėtų prekių (pavyzdžiui, „Marks & Spencer“ Vilniuje). Tai maloni staigmena Lietuvos pirkėjams, nes pasaulyje vyrauja nuomonė, kad žmonės, perkantys „Fairtrade“ produktus, tampa demokratinio judėjimo dalimi.

Arbatos?

Prekių ženklo „Fairtrade“ sertifikatai suteikiami šiai maisto produkcijai: kavai, arbatai, šokoladui, kakavai, cukrui, bananams, obuoliams, kriaušėms, vynuogėms, slyvoms, citrinoms, apelsinams, mandarinams, rambutamams, avokadams, ananasams, mangams, vaisių sultims, pipirams, pupelėms, kokosams, džiovintiems vaisiams, raudonajai siauralapių raibsteglių (rooibos) arbatai, žaliajai arbatai, pyragams ir sausainiams, medui, saldiems grūdų, džiovintų vaisių, riešutų ir pan. mišiniams, javainiams, džemams, vaisių ir daržovių salotoms, padažams, vaistažolėms, prieskoniams, riešutams ir riešutų aliejui, vynui, alui, romui, ryžiams, jogurtui, maistui vaikams ir kt.

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Gėrimai, Maistas